Likus kelioms savaitėms iki pirmojo gimtadienio baisus triukšmas namie kilo. Pjovė, kalė, grežė, laužė... - mūsų tėveliukas gamino dukrai supamajį arkliuką.
Čia dar negalutinis variantas - tik "prisimatavimas". Dabar arkliukas baltas, tik niekaip neatsiranda laiko nupiešti jam akytes ir prisiūti karčius. Taip jau yra su tuo laiku. Tikėtina, kad šitas darbelis taip ir liks pačiai Simonai.
Tiesa, šitas arkliukas ir mane pačią gražina trumpam i vaikystę. Ne į arkliukų vaikystę, o į broliukų. Įstrigęs į galvą vaizdas - grindys kambary numėtytos medinukais, drožinukais, prie jų tupi kavaliariai, kurie turi svarbesniu reikalų, nei pažaisti "namais". Kai kurie "reikalai" turėjo būti žvakidėmis, o vat pagulėjo dešimtį metų bobutės spintoj saugomos ir patapo arkliuko atlošo laikikliais. Bendras darbas, bendras džiaugsmas..
Nuostabus arkliukas :)
AtsakytiPanaikinti